13.

Po truputį nusileisdama saulė vis priminė, kad Setas privalo paskubėti surasti Milę. Jo galvoje sukosi įvairios versijos ( „Gal ją surado tėvai? O jei nusipirko per daug gramų sau vienai?..“ ), bet bandė vyti tokias mintis šalin. Viskas bus gerai. Viskas privalo būti gerai.

Setas įlėkė į jų kambarį ir jo žvilgsnį sukaustė pamatytas reginys. Rūbai išmėtyti po visą kambarį, ant grindų prilaistyta alaus, o ketveriukės „draugelių“ švirkštai mėtėsi visuose kampuose. Į apšvietimą vaikinas jau nebekreipė dėmesio, nes jau įprato nematyti pusės kambaryje esančių baldų. Vonioje vaizdelis buvo ne ką geresnis. Milės gležnas kūnelis suglebęs jos pačios sukurtoje „kraujo vonioje“, kraujas lėtai bėgo vonia ir lašėjo ant grindų. Radijo vedėjas džiugiai šūkavo „koks nuostabus yra mūsų gyvenimas! Jame pilna gėrio, grožio..“ ir vyruko balso fone girdėjosi daina What A Wonderful World.

- Mile, mažute...- Seto ledinį žvilgsnį sukausto vis labiau ryškėjančios ašaros, kai jis pripuola prie vonios ir ištraukia nuogą merginą.

Po galais, kas čia dedasi.. Kodėl ji taip? Ji neturi jokios teisės taip elgtis su manimi. Savanaudė.

Vaikinas supanikuoja ir išbėga iš namų. Jo galvoje vienintelė išeitis – „Vietnamas“ ir eilinė vakaro dozė.

Naktį visas apkvaitęs Setas grįžta prie namo. Vos pasukus už kampo matėsi šviečiantys žiburėliai. Gatvėje stovėjo policijos bei greitosios pagalbos mašinos. Vaikinas dar spėjo pamatyti, jog jo švelniąją Milę išnešė su neštuvais. Buvo apmaudu, kad apklotas dengia žaismingą merginos veidelį. Tik po poros akimirkų jis atkreipė dėmesį į tą faktą, kad šalia Milės kūno nėra nei Džeisono su Bruk, nei pačio Seto.

..o dar kažkada visi juokais kalbėjom, kad mirsim tą pačią dieną ir svaiginsimės net pakliuvę į pragarą..

Seto veidą papuošė keista šypsenėlė ir jis lėtu žingsniu nuėjo tolyn.