5.

Setas mintinai žinojo visus keliukus, kaip nueiti į raudonųjų žibintų kvartalą. Šį kartą ten nusigavo net nesuvokdamas, kuriuo keliuku eina. Buvo per daug susimąstęs. Atsipeikėjo tik atsidūręs prie reikiamų durų. Dar galvojo apsisukti ir grįžti ‚namo‘ pas Milę, bet štai laiptų apačioje pasirodė jam dar neregėta mergina.

- Valandai? Ar visai nakčiai?
- Visai nakčiai, - kiek nejaukiai pasijuto Setas dėl arogantiškosios ledi.
( po velnių, dvi naktys be miego iš eilės. Na, sekasi man kartais. )

- Perspėju, aš pavargusi ir nenusiteikusi audringam seksui.

Jis nusekė paskui merginą į viršų. Dar niekada gyvenime nematė tokio keisto prostitutės kambario. Jis visas buvo apverstas nuo galvos, iki kojų.

..matyt ji nedaug klientų turi dėl tokio savo ‚tvarkingumo‘..

Lulu nusirengė merškinėlius. Setas taip pat po truputį rengėsi. Po akimirkos viskas jam pasirodė taip atgrasu ir dirbtina, jog jis nebežinojo ką bedaryti.

- Ach, - atsiduso Lulu. Ne iš susijaudinimo. Tai buvo lyg nuovargio atodūsis.
- Kažkas negerai? - parūpo vaikinui.

(Pirmoji taisyklė: nebendrauk,neprisistatinėk ir nesipasakok klientams)

- Ak. Ar man? Ne, gerai… Tik greičiau, - merginos akyse nesimatė nekantravimo kibirkštėlių. Jokių kibirkštėlių išvis.
- Ne. Kažkas tikrai netaip, - nieko nebesuvokė Setas.
- Ne taip yra tik tai, kad tu su manimi šnekiesi. Negi ir tu nenori to greičiau daryti?
- Nejaugi tu jauti malonumą tai darydama kuo greičiau, kai galvoje pilna problemų?
- Negi po tiek laiko ir veidų galima dar jausti malonumą? Išvis, kas tas malonumas, po velnių?
- Nesinervink. Juk viskas paprasta, kaip 2 kart 2. Man kažkada malonumas buvo fotografuoti. Kažkada senai. Bet, žinoma, malonumai keičiasi. Neturi savų malonumų?
- Malonumai? Miegas, jei jo gaunu bent kartą per keletą dienų. Tada jis tampa nesveiku malonumu.. Seksas man kaip rytinė kava kai kuriems. Darai tai, nes įprasta. Viskas. Dar bandai nežiūrėti į veidus, kad neverktum. Ir nesikeiktum.

..arogantiškumas keičiasi į savigraužą? Ar tiesiog ji parodo SAVE? Kad ir kaip ten bebūtų, man darosi įdomu.

- Sugalvojau kai ką, kas mums abiems bus malonu, - valiūkiškai šypsosi Setas.
- Sakai? Ką? - Lulu kalbėjo susijaudinusi, kaip mažas vaikas, pamatęs mamą su saldainiais.
- Turiu pinigų visai šiai nakčiai. Tu nori miego, aš noriu fotoaparato prisiminimų. Sutariame taip - tu miegosi, o aš tiesiog žiūrėsiu, sėdėdamas ant fotelio. Ir įsivaizduosiu, jog tave fotografuoju, - vos tai ištaręs Setas pasijuto toks trapus ir perregimas, - gali nesijaudinti, nors aš ir nepažįstamas, nieko blogo nedarysiu. Juolab nieko nevogsiu, tad galėtum ramiai išsimiegoti.
- Baimės jau seniai nejaučiu. Nėra tokio dalyko, kurio aš neiškęsčiau. Galėtum viską pasiimti - nieko ir taip neturiu. Apart sielos. Žinai, vis dar nesuprantu, kodėl tu tą darai ir kaip man reikės tau atsilyginti, bet pasinaudosiu ta proga. Tikriausiai puikiai supranti, jog man visai įdomu, kodėl nebefotografuoji, bet jei tau tai padės, būk ramus - aš pasistengsiu nepertraukti tavo vaizduotės.
- Nebefotografuoju.. Gal tai palikime kitam kartui? - šelmiškai nusišypsojo Setas ir įsitaisė fotelyje.

Lulu nežinia kodėl, bet nusiramino. Ją traukė tas nežinojimas ir kažkas naujo jos kasdieninėje rutinoje, tačiau nebeklausinėjo. Atsigulė lovoje, dar kartą pažiūrėjo į savo klientą, jeigu galima būtų buvę jį taip pavadint ir užmigo.

Seto vaizduotėje viskas lėkė neįtikėtinu greičiu. Apšvietimas, priartinimas, mygtuko nuspaudimas. Atitolinimas, kitas kampas, mygtuko spaudimas. Po kelių minučių jis pats nejučiomis užmigo.

* * *

6 ryto. Prašvito. Seto akys prasimerkia ir jis pamato lovoje jaukiai įsitaisiusią merginą. Tik po akimirkos jis prisiminė visą pokalbį ir nusišypsojo.

- Velniava, reikia grįžti. Milė mane užmuš, - sau po nosimi tyliai sušnibždėjo vaikinas.

Dar trumpas žvilgtelėjimas į lovoje gulinčią būtybę. Rytinis apšvietimas dar kartelį leidžia Setui susikurti nuotraukos vaizdinį, jam tyliai darant duris ir išeinant.