Seto akyse vis ryškėja vaizdiniai. Kolkas jie per daug blankūs, bet po minutės vaikinas pastebi tą, kuris artėja jo link. Senyvo amžiaus vyriškis, kuris dėvi bėgant metams nublukusius, kiek paplyšusius drabužius. Kadaise Setas jį matydavo firminiais kostiumais, kasdien vis brangesniais kaklaraiščiais, tarp lūpų esant nuolat brangstančiomis cigaretėmis.
Iš tolumos vyriškis atrodė taikiai, bet jam vis labiau artėjant Setas pamatė nervingai sučiauptas lūpas bei pykčiu degančias akis. Po akimirkos pasigirdo ir pikti šūksniai.
- Kalės vaike, vien per tave ji nebegyva! Per tavo tuos narkotikus! Prakeikiu tave!
Setas jautėsi sugniuždytas. Net pats nepajuto, kaip parklupo ant žemės.
Iš tolumos vyriškis atrodė taikiai, bet jam vis labiau artėjant Setas pamatė nervingai sučiauptas lūpas bei pykčiu degančias akis. Po akimirkos pasigirdo ir pikti šūksniai.
- Kalės vaike, vien per tave ji nebegyva! Per tavo tuos narkotikus! Prakeikiu tave!
Setas jautėsi sugniuždytas. Net pats nepajuto, kaip parklupo ant žemės.
* * *
- Ar jam viskas gerai?
- Nemanau.. Reikia kažką daryti.
Setas girdėjo draugų balsus, bet nesuprato, kas vyksta. Po kūnu buvo galima justi šaltą grindinį, atsiduodantį alumi ir mėšlu.
- Nemanau.. Reikia kažką daryti.
Setas girdėjo draugų balsus, bet nesuprato, kas vyksta. Po kūnu buvo galima justi šaltą grindinį, atsiduodantį alumi ir mėšlu.
..ir vėl sapnavau tą sapną. Ta patį, kaip ir kiekvienas mano sapnas. Tėvas. Aš. Kaltinimai dėl
- Man viskas gerai, - pramerkė akis vaikinas, - Viskas, kaip ir visada. Kartojasi. Bet viskas tikrai gerai.
- Ak, pabudai, - iš palengvėjimo atsiduso Milė, - Kiti išėjo, bet tuoj turėtų grįžti. Tu taip ilgai išbuvai be sąmonės, Džeisonas jau norėjo kviesti greitąją..
- Gal jam visai stogas nučiuožė?! - Setas net pašoko ant kojų, - Ooo taip, aplink pilna narkotikų ir narkomanų. Betrūksta tik greitosios, kuri be abejo iškviestų ir mentus. Šauni dienos pabaiga, tiesa?
- Setai.. Juk tau buvo blogai. Mes išsigandome. - Milė žiūrėjo kaltu žvilgsniu. Tokiu pat, kaip ir visada, kai Setas prarasdavo sąmonę. Tokiu pat, kaip ir tuomet, kai vardan jos Setas paaukojo savo fotoaparatą, vienintelį su jo tėvu susietą daiktą, kuris jam rūpėjo.
- Ak, pabudai, - iš palengvėjimo atsiduso Milė, - Kiti išėjo, bet tuoj turėtų grįžti. Tu taip ilgai išbuvai be sąmonės, Džeisonas jau norėjo kviesti greitąją..
- Gal jam visai stogas nučiuožė?! - Setas net pašoko ant kojų, - Ooo taip, aplink pilna narkotikų ir narkomanų. Betrūksta tik greitosios, kuri be abejo iškviestų ir mentus. Šauni dienos pabaiga, tiesa?
- Setai.. Juk tau buvo blogai. Mes išsigandome. - Milė žiūrėjo kaltu žvilgsniu. Tokiu pat, kaip ir visada, kai Setas prarasdavo sąmonę. Tokiu pat, kaip ir tuomet, kai vardan jos Setas paaukojo savo fotoaparatą, vienintelį su jo tėvu susietą daiktą, kuris jam rūpėjo.
..kartais čia būdamas pavargstu labiau, nei pavargdavau namie. Gal ir iš čia kada nors reikės bėgti?
- Išeinu. Nežinau kada grįšiu. Nesijaudink. - Setas pasakė savo įprastą žodžių tiradą Milei.
Jaunoji mergina žinojo, kur jis eina. Taip būdavo kiekvieną kartą, kai pasikartodavo sapnas. Jam reikėjo kitų moterų. Nepažįstamų, laisvų. Tų, kurių vėliau nereikia prisiminti. Tai buvo lyg antroji priklausomybė. Ir tai buvo vienintelis dalykas, kurio Milė iki galo nesuprato.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą